žvėriokas

žvėriõkas sm. (2) 1. NdŽ nedidelis žvėris, žvėrelis: Tai čia ūdro pėdos, tai čia vėl kokio žvėriõko Svn. Aš mat užkaišioju tvartą, kad žvėriõkai neįlįst Kp. ^ Mažylė to kaip žvėriõkas Slm. Buvo vaikas kaip žvėriõkas Rk. Miesčionys vaikai kai žvėriõkai Šmn. 2. smarkus gyvulys: Aš da neseniai vis ieškojau arklio [pirkti], buvau nusipirkęs dujai tokiuos žvėriokùs Kp. 3. prk. žvėriško elgesio žmogus: Dabar ne žmonės – žvėriõkai Aln. Ateina žvėriõkas koks – gal mane pjaus Lb.